Koronavirusas: grėsmė ne tik mūsų kūnui, bet ir psichikai

naujiena-koronavirusas-gresme-ne-tik-musu-kunui-bet-ir-psichikai-750x300.jpg

Galime džiaugtis – mažėjant užsikrėtimų Covid-19 atvejų, karantinas pamažu traukiasi. Grįžtame į įprasto gyvenimo vėžes. Tačiau… ar tikrai? Sveikatos specialistai teigia, kad karantino ženklai išliks ilgam. Tai susiję ne tik su ekonomika ar finansais, bet ir su mūsų emocine sveikata. Kaip karantinas veikia psichologinę būseną?

Pasekmes jaučia kelerius metus

Covid-19 viruso sukeltas karantinas – ne pirmas ir ne paskutinis. Mokslininkai išanalizavo ankstesnių karantinų pasekmes ir nustatė, kad net savaitė, praleista izoliacijoje, gerokai kerta per psichiką. O šio Koronaviruso sukelta pertrauka – gerokai ilgesnė. Natūralu, kad pasekmės bus didesnės ir „apsivalymas“ nuo jų truks ilgiau. Antai britų mokslininkai nustatė, kad psichologinis poveikis (depresijos epizodai, nuotaikų kaita, emocinis nestabilumas, miego sutrikimai ir pan.) gali būti jaučiamas net kelerius metus po pandemijos pabaigos.

Išaugusios rizikos

Nerimas dėl sveikatos būklės, neaiški ateitis, finansiniai nuostoliai, atskirtis nuo draugų ir artimųjų. Visą tai ir dar daugiau patyrė izoliacijoje atsidūrę gyventojai. Psichologai karantino poveikį lygina su potrauminio streso simptomais ir pabrėžia, kad išaugo šių pasekmių rizika:

  • Miego sutrikimai – pavojingas kokteilis: priverstinai pasikeitęs gyvenimo ritmas, įtampa ir dirglumas dažnai perauga į miego sutrikimus. Nemažai daliai su šiais sutrikimais kovojančių pacientų prireikia medikamentų arba psichoterapijos.
  • Santykių problemos – pasirodžiusios naujienos apie skyrybų bumą per karantiną tikrai ne iš piršto laužtos. Priverstinė izoliacija nebūtinai suartina: ji gali ir pakenkti porų santykiams. Užsidarymas mažoje erdvėje padidinto streso sąlygomis tampa dar vienu įtampos tašku ir sukelia intymumo problemų.
  • Depresija – viso pasaulio sveikatos specialistai pastebi išaugusią psichikos ligų bangą. Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių šio spektro sutrikimų. Patiriant ilgalaikį nerimą, baimę, stresą, kenčiant dėl santykių problemų, gali išryškėti depresijos simptomai. Svarbu tai pastebėti laiku ir pradėti gydymą.
  • Savižudybės – deja, suicidologai fiksuoja išaugusias savižudybės tendencijas. Tai siejama su anksčiau išvardintais simptomais, finansine padėtimi, psichologinės sveikatos problemų stigmatizavimu.

Pagalba visai šalia

Kaip padėti sau? Gydytojai siūlo ne vieną savipagalbos metodą. Pavyzdžiui, įprastos tikrovės trūkumą bent dalinai „kompensuoti“ pavyks nustačius griežtą dienos rutiną. Tai leis nuveikti daugiau, būti produktyviam ir išsaugoti sveiką miego režimą.

Vis dėlto, patiriant ypač rimtus sunkumus, savigyda užsiimti negalima – geriausia iš karto kreiptis pagalbos. Kamuoja sunkios mintys, nerimas, miego sutrikimai, o gal tiesiog norite būti išklausyti? Jūsų laukia Riešės šeimos klinikos sveikatos specialistai: psichologai bei psichiatrai. Registruotis konsultacijai galite jau šiandien. Susisieksime su Jumis kaip galėdami greičiau.

Pasikalbėkime – juk kartu bus lengviau!

SUSISIEKTI


Riešės šeimos klinikos tikslas – sveikatos profilaktika ir gydomoji medicina. Siekiame, jog Jūsų šeimos gydytojas taptų Jums patarėju, padedančiu orientuotis sveikatos sistemoje, konsultuojančiu sveikatos klausimais, stebinčiu lėtinių ligų eigą, padedančiu surasti reikalingą specialistą. Šeimos gydytojas rūpinasi ne tik gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu bei gerinimu, ligų profilaktika.

Tapk pacientu

© Copyright 2018, Expertmedia

Riešės filialas

I-IV. – 7:00 – 18:00
V. – 7:00 – 17:00

Registracija dėl vizito pas gydytoją:
I-V. – 8:00 – 16:00

info@riesesklinika.lt
86 576 69 14
85 246 9213

Baltupių filialas

I. – 8:00 – 15:00
II. – 8:00 – 18:00
III. – 8:00 – 15:00
IV. – 8:00 – 18:00
V.- 8:00 – 15:00

info@riesesklinika.lt
86 997 84 06
85 267 53 16