Visiems puikiai žinoma, kad sportas – tikras energijos užtaisas, leidžiantis pagerinti ne tik bendrą savijautą ar kūno formas, bet ir sveikatą. Sportininkai šaltuoju metų laiku dažniausiai renkasi sporto salę, tačiau šalčiams pasitraukus, treniruotes perkelia į lauką. Sporto mėgėjai užplūsta gatves ir parkus vos tik atšilus orams, ir nesiilsi net ir atkeliavus vasaros karščiams. Tačiau gydytojų teigimu, sportas termometro stulpeliui ženkliai šoktelėjus į viršų, gali tapti nemenku iššūkiu organizmui. Sporto per karščius pavojai Sporto entuziastai neretai būna įsitikinę, kad sportuoti galima esant bet kokiam orui – svarbiausia pasirūpinti tinkama apranga ir vandens gertuve. Tačiau tai – ne visai tiesa. Būtina įvertinti ir savo sveikatos būklę, nes priešingu atveju galima susilaukti liūdnų pasekmių. Sveiko žmogaus organizmas puikiai prisitaiko prie fizinio krūvio tiek esant šaltiems, tiek šiltiems orams. Puikiai išvystyta prakaitavimo sistema ir saikingas treniruotės intensyvumo bei trukmės pasirinkimas leidžia susidoroti su šiluma ir nepatirti diskomforto. Tačiau sportuojant oro temperatūrai pasiekus 25 laipsnius, organizmui tenka kur kas didesnis krūvis, nes energija eikvojama ne tik judėjimui, bet ir šilumos perdavimui į aplinką. Temperatūrai šoktelėjus iki 30 laipsnių, iškyla dar didesnis pavojus – gresia šilumos smūgis, dehidratacija ar kraujo apytakos sutrikimai. Sportuoti karštą vasaros dieną gali būti itin pavojinga tiems, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, ar vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip apsisaugoti? Pagrindiniai principai, kuriuos derėtų įsiminti, jeigu šią vasarą ketinate sportuoti lauke:

• Nesportuokite per karščiausią dienos dalį, nes tuomet sveikatai iškyla didžiausias pavojus. Geriausias laikas treniruotei – ankstyvas rytas arba pavakarė.
• Jokiu būdu nepamirškite skysčių! Sportuojant karštą dieną, per treniruotę žmogaus organizmas gali netekti nuo 1 iki 2,5 litro skysčių, o tai – itin reikšmingas kiekis. Skysčių trūkumas gali pabloginti ne tik savijautą, bet ir gerokai apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Kiekvienos treniruotės metu, kas 10 – 15 minučių išgerkite po 100 – 200 ml vandens.
• Jei yra galimybė – išmaniaisiais prietaisais sekite širdies ritmą ir pulsą.
• Pasiryžimas sportuojant perlipti savo galimybių ribas ne visuomet pagirtinas. Visuomet atkreipkite dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir pajutę nuovargį ar silpnumą būtinai sustokite.
• Reikšmę turi ne tik jūsų elgesys treniruotės metu, bet ir kasdieniai įpročiai bei gyvenimo būdas, ypač – mityba. Tam, kad organizmas apsirūpintų reikiamomis maisto medžiagomis, valgykite pakankamai vaisių ir daržovių, nes tokiame maiste itin gausu mikroelementų ir elektrolitų.
• Jeigu sportuojate itin intensyviai ir kiekvienos treniruotės metu netenkate daug skysčių, derėtų apsvarstyti galimybę vartoti tam tikrus maisto papildus. Prakaituojant žmogaus organizmas netenka itin daug elektrolitų bei druskų, tad ilgainiui sportuojant gali imti kamuoti silpnumas ir sumažėti fizinio krūvio toleravimas. Norėdami pasirinkti būtent jūsų organizmui tinkamus maisto papildus, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.
• Sportuodami visuomet įvertinkite savo kūno galimybes. Derėtų itin atidžiai pasirinkti treniruočių trukmę, intensyvumą ir dažnumą, nes priešingu atveju organizmui ne padėsite, o pakenksite. Sportuojant karštyje, reikėtų sumažinti organizmui tenkantį fizinį krūvį ir daugiau laiko skirti žemo intensyvumo treniruotėms – jogai, pilatesui, tempimo pratimams.
• Karštą dieną norite atsigaivinti ir intensyviai pasportuoti tuo pačiu metu? Rinkitės sportą vandenyje – plaukiokite ar atlikite vandenyje įvairius pratimus.