Krūties vėžys – tai dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Verta paminėti, jog krūties vėžys būna ir vyrams. Krūties vėžys atsiranda tada, kai normalios krūties ląstelės išsigimsta ir pradeda nevaldomai daugintis, o jų perteklius kaupiasi į darinį ar sluoksnį, vadinamą augliu arba naviku. Auglys gali būti vėžinis arba nepiktybinis. Vėžinis auglys yra piktybinis, tai reiškia, kad jis gali išplisti į kitas kūno vietas. Nepiktybinis auglys neplinta. Krūtų vėžys išplinta, kai vėžinis navikas perauga į kitus organus arba vėžio ląstelės ten nukeliauja per kraujagysles ir (ar) limfagysles. Tai vadinama metastazėmis. Krūties vėžys dažniausiai plinta į regioninius limfmazgius. Regioniniai limfmazgiai išsidėstę pažastyje, kakle, po krūtinkauliu arba tiesiog virš raktikaulio. Vėžiui toliau plintant po kūną, jo ląstelės dažniausiai prasiskverbia į kaulus, plaučius ir kepenis. Rečiau krūties vėžys išplinta į smegenis. Baigus gydymą vėžys gali sugrįžti arba vėl kilti kur nors krūtyje, odoje, kituose krūtinės ląstos audiniuose ar bet kurioje kūno vietoje. Šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios. Jaunoms moterims rizika susirgti šia liga nėra didelė, tačiau vyresnėms rizika didėja. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, turinčioms daugiau nei 50 metų amžiaus. Žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką: • Praeityje buvęs vienos krūties vėžys. • Nustatyti ir mikroskopiškai ištirti gerybiniai krūties navikai. • Pakaitinės hormonų terapijos(PHT) vartojimas menopauzės metu. Šie vaistai šiek tiek didina krūties vėžio riziką. PHT – moteriškų lytinių hormonų vartojimas, kai jų nebegamina kiaušidės menopauzės laikotarpiu ar, pavyzdžiui, kai dėl kokios nors priežasties kiaušidės pašalintos (jaunoms moterims, vartojančioms PHT dėl pašalintų kiaušidžių ar dėl ankstyvos menopauzės, iki 50 metų amžiaus krūties vėžio rizika nedidėja). • Kontraceptinių (apsaugančių nuo pastojimo) tablečių vartojimas. Šie vaistai šiek tiek didina krūties vėžio riziką. • Negimdymas. • Ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė. • Nemaitinimas krūtimi. Nemaitinusių krūtimi rizika didesnė nei tų moterų, kurios maitino metus ar daugiau. • Antsvoris moterims, kurioms jau yra menopauzė. • Piktnaudžiavimas alkoholiu daugelį metų. Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli nepalpuojami (neapčiuopiami) mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje. Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti ir šie simptomai: • Pakitęs krūties dydis ir forma. • Pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko. • Sustandėjusi visa krūtis. • Spenelis įtrauktas į krūties vidų. • Krūties spenelio sritis išberta, primena odos egzemą. • Kraujingos išskyros iš spenelio (retai). • Apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai. Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus. Sveikų moterų krūtys gali būti skausmingos ir kiek gruoblėtos prieš menstruacijas. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl labai svarbu, kad moterys, net ir nejaučiančios išvardintų simptomų, reguliariai tikrintųsi profilaktiškai. Riešės šeimos klinika kviečia nedelsti ir rūpintis savo sveikata jau dabar!