Gripas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia ir greitas progresavimas. Kaip atskirti šią ligą nuo peršalimo, kuo ji pavojinga ir kaip nuo jos apsisaugoti pataria Riešės šeimos klinikos specialistai.

Užsikrėtus gripo virusu, paprastai susergama per 24-72 val. Gripui būdinga staigiai kylanti temperatūra (didesnė nei 38°C), galvos, raumenų, akių obuolių, gerklės skausmas, didelis nuovargis ir silpnumas. Vos prieš kelias valandas buvęs sveikas žmogus staiga pasijunta labai blogai, atsiranda šaltkrėtis, laužo visą kūną, skausmingas gali būti net prisilietimas prie odos. Tai pagrindiniai gripui būdingi simptomai, skiriantys jį nuo kitų virusinių (peršalimo) ligų, kurioms būdingas lėtesnis progresavimas. Jų simptomai prasideda palaipsniui ir vystosi lėtai – pradžių ima perštėti gerklę, užgula nosį, po truputį kyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, kiti simptomai. Taigi, jei susergate staiga ir sunkiai, didelė tikimybė, jog susirgote gripu.

Gripas yra vienas iš daugelio viršutines kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų, tačiau jis labai pavojingas dėl sunkios ligos eigos ir galimų komplikacijų. Pagrindinės jų – plaučių uždegimas (pneumonija), galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), sinusitas, inkstų uždegimas, vaikams – pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ištikti širdies infarktas ar insultas.

Gripo virusas yra vienas iš labiausiai linkusių mutuoti, todėl sunku nuo jo apsisaugoti. Gyvenantiems mieste, dirbantiems, apsipirkinėjantiems prekybos centruose, turintiems vaikų, lankančių mokyklą ar darželį žmonėms gripo protrūkio metu išvengti kontakto su gripo virusu yra beveik neįmanoma – virusas skleidžiamas į aplinką kiekvieno ligonio, jam čiaudint, kosint ar kalbant. Šiuolaikinė, moksliniais tyrimais pagrįsta medicina pripažįsta tik vieną patikimą būdą, galintį apsaugoti nuo gripo – vakcinaciją. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, skiepai yra pagrindinė ir labai efektyvi specifinė gripo profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Remiantis statistiniais duomenimis, gripo epidemijos metu suserga vos apie 1 proc. pasiskiepijusių žmonių, be to, jie neserga sunkiomis, gyvybei pavojingomis gripo formomis.

Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos mėnesiais, nes antikūnams, kovojantiems su virusu, susidaryti žmogaus organizme prireikia maždaug dviejų savaičių. Skiepytis galima viso gripo sezono metu, tačiau rekomenduojama tai padaryti prieš jam prasidedant. Pasiskiepyti gripo vakcina ypač svarbu priklausantiems rizikos grupėms žmonėms ir jų artimiesiems. Rizikos grupėms priklauso nėščiosios, vyresni nei 65-erių metų amžiaus, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, dėl tam tikrų ligų ar vartojamų vaistų turintys nusilpusį imunitetą, sergantieji AIDS, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvepavimo takų ligomis, ypač astma, diabetu, nutukę asmenys (kurių KMI >40), sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Net ir pasiskiepijus sezoninio gripo vakcina, negalima pamiršti kitų kasdieninių apsaugos priemonių, padėsiančių išvengti gripo: gripo protrūkio metu, jei tik įmanoma, stengtis vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis saugaus atstumo nuo sergančių gripu asmenų, dažnai plautis rankas, reguliariai vėdinti patalpas. Gripo, kaip ir kitų ligų profilaktikai, rekomenduojama sveikai maitintis, būti gryname ore, laikytis darbo ir poilsio režimo. Čiaudint ir kosint, reikėtų prisidengti alkūne, o ne delnu, kad po to, liečiant daiktus, durų rankenas ir pan., neplatintumėte virusų ir bakterijų.

Riešės šeimos klinikos šeimos gydytojai primena, kad susirgus gripu, reikėtų elgtis atsakingai – likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą, nevesti vaikų į darželį, kad neužkrėstumėte kitų.